Sk. Sau 23rd, 2022
Alas Kaponė garsiausias visų laikų Amerikos mafiozas

Apie gangsterius buvo kalbama visais laikais, tačiau tai kaip juos įsivaizduojame susiformavo 3-4 dešimtmetyje Amerikoje. Garsiausias visų laikų ir liūdnai pagarsėjęs mafiozas Amerikos istorijoje buvo Alphonse‘as Gabriel‘is Al‘as Capone. Jo istorija buvo pasakojama dešimtyje išgalvotų ir tikroviškų filmų, televizijos laidų, knygų ir kitų žiniasklaidos priemonių. Tai įspūdinga kolekcija vyrui, kurio sėkmė ir gyvenimas iš tikrųjų buvo gana trumpi.

Dėl to, kur gimė Alfonsas Gabrielis Kaponė (Alphonse Gabriel Capone), vadinamas Alu Kapone, nesutariama iki šiol. Visur rašoma, kad jis gimė Niujorke, Brukline, o pats mafijos bosas teigė gimęs 1899 m. sausio 17-ąją Neapolyje, bet kai kurie jo biografai yra įsitikinę, kad iš tiesų Alfonsas išvydo pasaulį 1895 m. Kastelamare del Golfo. Jo tėvai, kaip daugybė to meto italų, išvyko ieškoti laimės į JAV. Gausi Kaponių šeima (Alfonso tėvas turėjo 9 vaikus) įsikūrė Bruklino rajone, o ūgtelėjęs Alfonsas įsitaisė dirbti mėsininku. Beje, jo polinkiai išryškėjo jau mokykloje – jis galėjo be priežasties sumušti bendraklasį, yra pakėlęs ranką net prieš mokytojus. Tad nereikia stebėtis, kad jis labai greitai tapo vienos vietinės gaujos „berniuku pasiuntinuku“. Jo „mokytoju“ kriminalinėje srityje tapo grupuotės vadeiva Džonis Torijas (Johnny Torrio). Banditas įžvelgė geras naujoko perspektyvas – jo puikūs fiziniai duomenys derėjo su žiaurumu ir negailestingumu.

Pagrindinė to meto JAV nusikaltėlių veikla buvo prekyba alkoholiu. Šalyje, kurioje galiojo „sausasis įstatymas“, tai buvo itin pelningas verslas. Tačiau Dž.Torijo gauja Čikagos rinkoje turėjo nemažai konkurentų, tad su jais į kovą ir stojo A.Kaponė, pramintas „Alu Braunu“. Iki A.Kaponės mafiozai, aišku, taip pat nesikuklindavo kovodami tarpusavyje, bet dažniausiai švaistydavosi peiliais, kastetais ir tik daug rečiau naudojo pistoletus. A.Kaponė, Dž.Torijo gaujoje subūręs tikrą „specialiosios paskirties būrį“, nesiskaitė su niekuo ir savo žiaurumu priešininkams įvarydavo siaubą.

Dž.Torijo grupuotė kariavo su airio Dejono O‘Beniono (Dion O’Banion) gauja. Tame kare, be eilinių kovotojų, žuvo jaunesnis Alfonso brolis, taip pat tapęs banditu, ir pats O’Benionas. Dž.Torijas buvo sunkiai sužeistas ir dėl to atsitolino nuo šios veiklos, grupuotę patikėjęs valdyti savo „dešiniajai rankai“ – Alui Kaponei, kuriam tuo metu buvo 25 metai.

A.Kaponės grupuotė pakeitė Amerikos nusikaltėlių pasaulį. Naujasis bosas, neatsisakęs prekybos alkoholiniais gėrimais, pradėjo kontroliuoti ir prostitucijos verslą ir užsiėmė tuo, kas šiandien vadinama reketu, taip gaudamas didžiules pajamas.

Su konkurentais Alas Kaponė susidorodavo negailestingai: būtent jo laikais kriminalinio pasaulio „repertuaras“ praturtėjo susišaudymais iš automatinių ginklų ir automobilių sprogdinimais. Konkurentai būdavo šalinami vidury baltos dienos, kartais apmėtomi granatomis, neretai susidorojant ne tik su pačiu banditu, bet ir jo šeimos nariais.

Priešininkai, suprantama, bandė pasiekti patį Alą Kaponę, bet to padaryti jiems nesisekė, jį supo iki dantų ginkluota apsauga, jis važinėjo šarvuotu autmobiliu, o su įtariamaisiais išdavyste susidorodavo taip žiauriai, kad norinčių perbėgti į konkurentų stovyklą faktiškai neatsirasdavo.

Baisiausios Čikagos nusikaltėlių gaujos vadeiva tapęs Alas tuo metu jau buvo spėjęs sukurti šeimą. 1918 m. jis vedė airių kilmės merginą Mėją Džozefiną Koulin. Pora susilaukė sūnaus Alfonso. Jam tėtis padovanojo įgimtą sifilį. Alas gyveno audringą gyvenimą, buvo užsikrėtęs keliomis venerinėmis ligomis, jas perdavė ir šeimai. Mažasis Alfonsas buvo ilgai ir sunkiai gydomas, liko beveik kurčias. Ūgtelėjęs berniukas bandė sekti tėvo pėdomis, bet jau po pirmosios vagystės buvo sučiuptas policijos ir lygtinai nuteistas kalėti dvejus metus. Nuo to laiko niekada nebenusižengė įstatymams, užaugęs tapo pavyzdingu vyru ir keturių dukterų tėvu. Tiesa, pavardę Alfonsas pasikeitė – tapo Braunu. Tėvo „šlovės“ našta jam pasirodė pernelyg didelė.

Įdomus A. Kaponės gyvenimo faktas tas, kad jis įkūrė baldų prekybos įmonę, tačiau ji buvo tik nusikalstamos veiklos priedanga. Daugiausia laiko Alas praleisdavo vadovaudamas savo įkurtam gangsterių tinklui, tačiau jo vizitinėje kortelėje puikavosi užrašas „Alfonsas Kaponė, dėvėtų baldų prekiautojas“.

1929 m. vasario 14 d. Čikagą sukrėtė žudynės: garaže, kuris iš tiesų buvo naudojamas kaip nelegalių svaigalų skirstymo punktas, rasti septyni nušauti vyrai. Visi jie buvo airių kilmės nusikaltėlių gaujos nariai. A. Kaponės gaujos vyrukai įsiveržė į sandėlį persirengę policininkais. Airiai, išvydę „pareigūnus“, klusniai išsirikiavo prie sienos ir netikėtai buvo sušaudyti. Tačiau ir šį kartą teisėsaugininkams nepasisekė prigriebti paties A. Kaponės, nors visos nusikaltimo gijos vedė jo gaujos link – kaip visada, nusikaltėlių vadeiva turėjo alibi.

Už atvirą banditizmą ir kitus nusikaltimus teisėsaugininkams nepavyko A. Kaponės pasodinti į kalėjimą. Tačiau pagaliau atsirado žmogus, kuris surengė Alui ekskursiją už grotų. Finansų ministerijoje dirbęs agentas Eliotas Nesas 1931 m. surinko pakankamai duomenų, kad A. Kaponė nuslėpė nuo valstybės 338 tūkst. dolerių mokesčių. Jis išsiaiškino, kad mafiozas per antrines įmones, apeidamas įstatymus ir nuslėpdamas mokesčius, nusipirko ištaigingą vilą Majamyje. Drąsusis agentas, rizikuodamas gauti kulką į kaktą, netgi sugebėjo gauti dalį A. Kaponės įmonių buhalterinių dokumentų, o prasidėjus teismo procesui prabilo ir mafiozui dirbę finansininkai.

A. Kaponė buvo nuteistas kalėti vienuolika metų. Pirmuosius trejus metus jis praleido Filadelfijos kalėjime, kur gyveno ištaigingai. Veikiausiai ne be mafijos pinigų kalėjimo administracija sudarė jam išskirtines sąlygas. A. Kaponės kameroje buvo prabangūs baldai, puiki patalynė, sienas puošė paveikslai. Dabar šis kalėjimas paverstas muziejumi. Tiesa, sienos jau gerokai apsilaupiusios, bet išlikę baldai leidžia pamatyti, kaip ištaigingai galima gyventi netgi už grotų.

1934 m. A. Kaponės gyvenimas labai pablogėjo. Jis buvo perkeltas į garsųjį Alkatrazo kalėjimą, veikusį saloje, esančioje San Fransisko įlankoje. Kamera čia buvo daug mažesnė, gultas – kietas, jokių išskirtinių sąlygų. Be to, sveikatą ėdė deramai neišgydytas, įsisenėjęs sifilis.

Išėjęs į laisvę, mafiozas gyveno Floridoje, mėgo žvejoti. Tačiau jo sveikata buvo visiškai prasta. 1947 m. sausio 21 d. jį ištiko insultas. Po kelių dienų gulinčiam ligos patale Alui buvo diagnozuota pneumonija, o sausio 25 d. vos 48-erių vyrą pribaigė infarktas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.