Sk. Gru 4th, 2022
Anekdotai apie Petriuką

Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.

– Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.

– Ir ji tau įkando? – susidomėjo draugai.

– Ne, nespėjo, – papurtė galvą Petriukas, – tėvas ją irklu užmušė.

– Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, – sako mokytoja.

– Šuo ir trys šuniukai, – žvaliai atsako Petriukas.

Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:

– Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?

Petriukas su nepasitikėjimu atsako:

– Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.

Mama – sūnui:

– Kodėl tu šlapias?

– Mes su Petriuku žaidėme šunis.

– ???

– Aš buvau medžiu…

– Petriuk, – klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?

– Užvakar mama mano kelnes išskalbė…

– O vakar?

– Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.

– Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.

– Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, – atsako Petriukas.

Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį.

Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku,

kuris nuo kurio nusirašė.

– Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,- pasakė.

– Mes nenusirašėme, – atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme

apie kaimynės Margį.

Vyksta gramatikos pamoka:

Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:

-Parašyk sakinį su žodžiais „mergaitė” ir „miškas”.

Rūtelė parašė: „Mergaitė išėjo iš miško”

-Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.

„Ne mergaitė išėjo iš miško”.

-Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti, – sako mokytoja.

-Panele mokytoja, šito jau neištaisysi – šitas jau visam gyvenimui…

Mokytojas:

– Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!

Po kelių minučių atsistoja Petriukas.

Mokytojas:

– Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?

– Ne… Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite…

Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:

– Koks tavo vardas?

– Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.

– Gerai, o tavo vardas?

– Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje,

todėl esu lietuvė.

Čia įsiterpia Petriukas:

– Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina, kad aš koks nors Zaporožietis!

Petriukas klausia mamos:

– Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?

– Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai.

– Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi.