1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.
Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti.
1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro. Tai buvo tarsi skraidanti bomba.
Milijonas amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos pakilimą. Istorinis įvykis buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse. Jis buvo sėkmingas – astronautai Neilas Armstrongas, Bazas (Buzzas) Aldrinas ir Michaelas Kolinsas (Collinsas) beveik 400 tūkst. kilometrų atstumą iki Mėnulio įveikė per tris dienas. Jie buvo pasiruošę savo kojomis pajusti Mėnulio paviršių.
Neilas Armstrongas pateko į istoriją tapęs pirmuoju žmogumi, žengusiu žingsnį Mėnulyje. Netrukus prie jo prisijungė Buzzas Aldrinas. Įtempto nusileidimo metu N.Armstrongas turėjo rankiniu būdu Mėnulio Moduliu (angl. Lunar Module) turėjo praskristi pro pirminę numatytą nusileidimo vietą, kuri akivaizdžiai buvo pilna akmens riedulių. Saugesniam nusileidimui buvo pasirinkta vieta Ramybės bazėje (angl. Tranquility Base), o B.Aldrinas prižiūrėjo kosminio laivo skridimo aukštį ir greitį, taip pat kuro kiekį bake. Iš viso šie vyrai Mėnulyje (tiek erdvėlaivyje, tiek vaikščiodami Mėnulio paviršiumi) išbuvo viso labo 21 valandą 36 minutes ir 21 sekundę, o Mėnulio paviršiumi iš viso vaikščiojo tik 2 valandas 31 minutę ir 40 sekundžių.
Šį laiką jie išnaudojo rinkdami uolienas, įsmeigdami JAV vėliavą, pastatydami seismografą bei eksperimentinį aparatą, kuris matuoja atstumą nuo Mėnulio iki Žemės naudodamas lazerius ir atspindinčius paviršius. Beje, pastarasis prietaisas yra naudojamas iki pat šiol.