Džonas Forbsas Nešas jaunesnysis – garsus amerikiečių matematikas, dirbęs žaidimų ir diferencinės geometrijos srityse. 1994 metais mokslininkas apdovanotas Nobelio ekonomikos premija. Plačioji visuomenė apie jį daugiau sužinojo, kai 2001-aisiais buvo sukurtas filmas „Nuostabus protas“. Šizofrenija sirgęs matematikas „susigyveno“ su liga ir sugebėjo nereguoti į jos paūmėjimus.
Filmas „Nuostabus protas“ paremtas tikrais faktais. Džonas Nešas matematikos mokslų studentas. Jis skiriasi nuo kitų savo kurso draugų, nelanko paskaitų, nes mano, kad tai nebūtina. Visi iš jo šaiposi, tik iš savo kambarioko jis sulaukia palaikymo. Filmo pradžioje nesupratau, kad kambariokas yra įsivaizduojamas. Džonas buvo kitoks nei kiti, jis viską darydamas naudojosi visokiomis teorijomis. Tik dėl savo perdėto pasitikėjimo savimi jis pasiekė tai, ko norėjo. Sukūręs naują ekonomikos teoriją buvo paskirtas į Vylerio laboratoriją. Po penkerių metų jis įgijęs aukštas pareigas profesoriauja universitete. Ten susipažįsta su studente, kuri vėliau tampa jo žmona. Jis gauna užduotį iš nepažįstamo žmogaus iššifruoti kodą iš senų žurnalų. Jis mato tai ko paprastas žmogus nemato, nors tai tik jo vaizduotėje. Jis tikėjo, kad dirba slaptą darbą apie kurį niekam negalima žinoti. Tai pastebėje aplinkiniai paguldo jį į ligoninę.
Išsilavinimas ir veikla
1948 baigė Carnegie technologijos institutą Pittsburghe (dabar Carnegie Mellono universitetas). 1951 dėstė Princetono universitete, 1951–59 Masačusetso technologijos institute, 1956–57 dar dirbo Princetono perspektyviųjų tyrimų institute.
Mokslinė veikla ir apdovanojimai
Mokslinių tyrimų sritys – lošimų teorija, daugdarų teorija, logika ir kita. Jis sukūrė nekoalicinių lošimų teorijos pusiausvyros koncepciją, sudarė koalicinių lošimų pagrindinį sprendinį; atskleidė koalicinių ir nekoalicinių lošimų skirtingumą. Tyrė dvimates Riemanno daugdaras (svarbi Nasho įdėties teorema). 1994 metais jo indėlis į lošimų teoriją buvo įvertintas Nobelio ekonomikos premija.