Sk. Sau 23rd, 2022
Lietuvis gangsteris visuomenės priešas Nr1

Alvin Karpis – lietuvių kilmės Kanados bei JAV nusikaltėlis, pagarsėjęs kartu su „Barker“ gauja įvykdytų nusikaltimų serija, dėl kurių XX a. 4 deš. Karpis kurį laiką buvo „Valstybės priešas Nr. 1“ FBI sąrašuose.

Lietuvio vardas ilgus metus šiurpino JAV gyventojus ir net aukščiausius valdžios atstovus. Jo gyvenimas ir net mirtis apipinti legendomis, šiurpiais pasakojimais ir nepaaiškinamais nutikimais. Vienu žiauriausių ir pavojingiausių JAV nusikaltėliu tapęs lietuvių išeivių sūnus rado net ko išmokyti Charlesą Mansoną.

Jis – 1907 metais gimęs lietuvių imigrantų sūnus, vienos pavojingiausių JAV istorijoje gaujų vedlys. Visuomenės priešas Nr.1. Nusikaltėlis, kuriam tuometinis Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Johnas Edgaras Hooveris pats norėjo uždėti antrankius. Žmogus, kuris Alkatrase, griežčiausiame kalėjime JAV, praleido daugiausia laiko iš visų kalinių – 25 metus.

Pirmą rimtą nusikaltimą jis įvykdė būdamas dešimties – iš vienos parduotuvės pavogė pistoletą. Tuo metu jis lakstydavo gatvėmis su lošėjais, alkoholio padirbinėtojais ir sąvadautojais. Būdamas 17-os už dalyvavimą apiplėšime jis buvo nuteistas kalėti 10 metų.

Alvinas buvo išsiųstas į nepilnamečių koloniją Hačinsone, bet netrukus su kitu nuteistuoju Lawrence’u De Volu pabėgo. Jaunuoliai slapstėsi ir toliau plėšikavo. O kai A.Karpio bendražygį sučiupo teisėsauga, jis kurį laiką glaudėsi pas tėvus, kurie tada gyveno Čikagoje, garsėjusioje kaip Amerikos nusikaltėlių irštva. Vis dėlto pas tėvus sūnus neužsibuvo. Policija iš pataisos namų pabėgusį lietuvį gaudė metus, o pričiupo Misūrio valstijoje, Kanzaso mieste, vagiantį automobilį. Vaikinas netrukus buvo grąžintas į nepilnamečių koloniją, o vėliau perkeltas į Kanzaso valstijos pataisos namus Lansinge, kur užsimezgė tolesnį jo likimą nulėmusi bičiulystė su banko apiplėšimą įvykdžiusiu Fredu Barkeriu.

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje A. Karpio ir Barkerių gauja tapo vienu garsiausių nusikaltėlių susivienijimų. Jie nesismulkindami žudė kiekvieną, kuris tik pasipainiojo kelyje. Kartkartėmis net atsitiktinius praeivius. Dažniausiai nusikaltimų organizatorius buvo A. Karpis. Jis niekada nepamiršdavo paskirti užduočių ir laikydavosi duoto žodžio. Gaujos, kurią sudarė bemaž 25 vyrai, pagrindiniais vykdytojais buvo laikomi Daktaras ir Fredas.

Vėliau A. Karpis ir Barkerių šeimynėlė apiplėšinėjo bankus, pašto darbuotojus, dalyvavo susišaudymuose su policija, žudė, už išpirką grobė turtuolius. 1933 metais gauja pagrobė alaus pramonės magnatą Williamą Hammą ir pareikalavo už jį tais laikais rekordinio dydžio – 100 tūkst. JAV dolerių − išpirkos. Po kurio laiko banditų taikiniu tapo Minesotos bankininkas Edwardas Bremeris jaunesnysis. Už jį nusikaltėliai reikalavo jau 200 tūkst. dolerių išpirkos. Tačiau turtingų bei įtakingų žmonių grobimas gangsterių grupuotę ir pražudė.

Pagrobto E. Bremerio jaunesniojo tėvas buvo artimas JAV prezidento Franklino D. Roosevelto draugas. Šalies vadovas šį grobimą susiejo su garsiojo lakūno Charleso Linbergho sūnaus pagrobimu. Sunaikinti tokių nusikaltimų vykdytojus tapo svarbiausiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir vietos policininkų tikslu.

Netrukus FTB įsteigė specialų padalinį, kuris persekiojo žmonių grobikus. Šio padalinio pareigūnų pastangomis buvo nužudyti tokie legendiniai nusikalstamo pasaulio veikėjai kaip Bonnie ir Clydeʼas, Johnas Dillingeris bei Georgeʼas Nelsonas, pravarde Vaikelis.

FTB vadovas J. E. Hooveris nusprendė žūtbūt A. Karpį sulaikyti. Panašu, kad progos ilgai laukti nereikėjo. 1936-ųjų gegužės 1 dieną FTB agentai aptiko lietuvių kilmės nesugaunamąjį gangsterį Naujajame Orleane. FTB šefas asmeniškai atskrido jam uždėti antrankius. Kai būrelis ginkluotų agentų apsupo A. Karpio automobilį, priėjęs J. E. Hooveris pareiškė, kad šis suimtas. Tačiau po daugelio metų pasirodžiusiuose A. Karpio memuaruose teigiama, kad FTB vadovas pasirodė, kai jį jau buvo sučiupę eiliniai agentai. Esą jie paskambino savo vadovui ir pranešė, kad jis jau gali saugiai prieiti prie sulaikytojo transporto priemonės.

Kad ir kokia buvo tiesa, po A. Karpio arešto J. E. Hooveris tapo plačiai žinomas visoje Amerikoje, jo vardas buvo siejamas su kova prieš organizuotus nusikaltėlius iki pat šio veikėjo mirties 1972 metais.

1969 metais A. Karpis pirma laiko išleistas iš kalėjimo, tačiau neturėjo JAV imigranto statuso, todėl buvo deportuotas atgal į Kanadą, kurioje gimė. Atsidūręs laisvėje ir neturėdamas kuo užsiimti, jis griebėsi rašytojo plunksnos ir ėmė rašyti memuarus. Savo gyvenimą garsiajame Alkatrase A. Karpis aprašė antrojoje knygoje „Ant uolos. 25 metai Alkatrase“, išleistoje 1980 metais, tačiau jos pasirodymo autorius nesulaukė. 10 metų pagyvenęs laisvėje, A. Karpis mirė 1979-ųjų rugpjūčio 26 dieną Ispanijoje, perdozavęs migdomųjų.

Manoma, kad tai buvo savižudybė, nors šešėlinio pasaulio garsenybėms ši versija kelia šypseną. Anot jų, kur kas labiau tikėtina, kad A. Karpį prie vaistų ir alkoholio pripratino jo paskutinė draugė Nancy, kurią vyras atvežė iš gangsterių pamėgtos Čikagos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.