Nėra didesnės nelaimės kai nežinoti savo aistros ribų.
LAO DZĖ
Valdymasis — pati didžiausia valdžia, būti pavergtam savo aistrų — pati didžiausia vergovė.
SENEKA
Aistra — pasaulį pagrobiantis uraganas, protas — spingsinti žibė.
I. KANBU
Aistros — tai vienintelės oratorės, kurios visada įtikina. Nežinome nė šimtosios dalies to, ką daryti mus gali priversti aistros.
E DE LAROŠFUKO
Išminčių ramumas yra ne kas kita kaip mokėjimas slėpti savo jaudulius.
E DE LAROŠFUKO
Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos.
E DE LAROŠFUKO
Aistra žengia priekyje ir vedasi iš paskos meilę.
ICHARA SALKAKU
Didi aistra — tai savotiška siela, savaip nemirtinga ir nepriklausoma nuo kūno.
B. DE FONTENELIS
Aistros — mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis — vis dėlto skatina švietimą.
K. A. HELVECIJUS
Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame.
Ž. Ž. RUSO
Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis.
D. DIDRO
Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas.
J. G. HERDEKLS
Troškimas valdyti protus — tai viena iš pačių stipriausių aistrų.
NAPOLEONAS I
Žmogus turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti.
ŽANAS POLIS
Geriausias būdas nuraminti širdį — proto darbas.
G. DE LEVTSAS
Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
G. HĖGELIS
Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę.
J. V GĖTĖ
Truputis aistros protą aštrina, daug — slopina.
STENDALIS
Aistra — tai proto apsvaigimas.
R. SAUTĖJUS
Širdį sunkiau nuraminti negu sujaudinti.
E R. DE ŠATOBRIANAS
Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai.
H. DE BALZAKAS
Aistra nepripažįsta sandėrių, ji pasirengusi visokioms aukoms.
H. DE BALZAKAS