An. Lap 29th, 2022
Muzika ir emocijos

Muzika – tai nemokami vaistai be šalutinio poveikio. Daugybė tyrimų pagrindžia muzikos galią reguliuoti žmogaus emocijas, gerinti nuotaiką ir mažinti streso poveikį. Naujausias tyrimas dar kartą patvirtina, kad muzikos klausyti verta.

Taikant muzikos terapiją, instrumentu pagroję žmonės dažnai išsilaisvina, juokiasi ar verkia. Tos pačios muzikos ilgai klausomės dėl saugumo jausmo, bet ji gali padrąsinti ir įkvėpti aktyvumo.

Kartais gali nutikti krizinės situacijos ar kritiniai įvykiai, kurie sukelia labai daug emocijų, kuriomis ne visada esame pasiruošę su kitais dalintis, tačiau jų vis tiek nėra, kur dėti. Muziką galima panaudoti tokių emocijų išraiškai. Pavyzdžiui, jei jaučiate didelį liūdesį, jums yra liūdna ir nežinote, ką su tuo liūdesiu daryti, perkratykite savo grojaraštį ir pažiūrėkite, kokios dainos jame jums sukelia liūdesį, kurios atspindi tą emociją, kurią jaučiate.

Galbūt tai nebūtinai liūdesys, gali būti pyktis, nerimas, baimė. Įsijunkite tą muziką ir leiskite sau išjausti tą emociją muzikos pagalba. Tai – vienas iš būdų, kaip sau muzikos pagalba padėti. Tai yra, padėti sau išreikšti emocijas per muziką. Dar geriau, jei pridėsite ir judesį, gali būti šokis, ar beklausydami muzikos ką nors rašysite apie savo jausmus. Jei jus apima pyktis, įsivaizduokite, kad esate būgnininkas ir “išmušite” pyktį per ritmą, jei jaučiate nerimą, atsitosite ir pašoksite pagal muziką, kuri atspindi jūsų emocijas.

Muzikinis lavinimas pagerina gebėjimą iškart greitai perprasti sudėtingus darinius, pagerina mąstymo paslankumą, takumą, o tai reiškia gebėjimą tuoj pat pereiti nuo vienos minties prie kitos.

Tai atveria duris ir į tą didelę, dar taip mažai ištirtą sritį, kurią šiuo metu apibendrintai vadiname emocine kompetencija, emociniais gebėjimais. Williamas Forde Thompsonas su kolegomis įrodė, kad muzikos besimokantys vaikai geriau skiria liūdnai, linksmai, baimingai arba piktai ištartus sakinius negu nemuzikuojantys.