Egzistuoja mitas, kad optimistai pasaulį mato tarsi pro rožinius akinius ir nemato realios padėties. Kartais sakoma, kad jie gyvena iliuzijomis. Šiuo atveju kalbama apie tam tikrą kraštutinumą. Toks pernelyg didelis pozityvumas ir realybės neigimas prilyginamas naivumui, o perdėtas pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais labiau siejamas su narcisizmu. Tačiau tikrasis optimizmas nėra iliuzijos ar realybės neigimas. Tai labiau realistiškas požiūris į dabartį, galimybių ieškojimas esamoje situacijoje ir tikėjimas, kad viskas, kas vyksta, – tik į gera.
Vinstonas Čerčilis yra labai taikliai pasakęs, kad optimistas yra tas, kuris porblemose sugeba įžvelgti galimybes, o pesimistas – galimybėse problemas. Ši linija labai aiškiai apibrėžia. Pesimistas koncentruojasi vien į problemas ir kelia neigiamą ateities prognozę. Kadangi jis taip mąsto ir mato, taip ir įvyksta, nes jis pražiopso galimybes. Tačiau optimizmas tikrai nereiškia matyti visko rožinėmis spalvomis. Tai jau yra riba, kai optimizmas nebėra optimizmas, o, pavadinkime optimistiniu naivumu. Naivumas reiškia nematyti realybės.
Neturime tam tikrų reiškinių ar įvykiu iš karto priimti už tiesą. Turime juos perleisti per savo vidinį kritikos filtrą, tačiau tai nėra pesimizmas. Turime įvertinti, ar iš tiesų yra taip, kaip išgirdome, kas yra informacijos šaltiniai, kiek jie yra patikimi. Kai analizuojame mintimis, tame nėra jokio pesimizmo. Jei to nedarytume, kaip tik būtume naivūs ir visas konspiracines teorijas priimtume už gryną tiesą.
Atliktas pasaulinio masto tyrimas, kurio metu buvo apklausti 150 tūkstančių suaugusiųjų iš 140 šalių. Tiriamieji buvo parinkti taip, kad reprezentuotų maždaug 95 proc. pasaulio populiacijos. 89 proc. apklaustųjų tvirtino tikį, kad ateinančiais penketą metų jų gyvenimas bus toks pat arba geresnis nei dabartinis, o 95 proc. sakė tikį, jog po penkerių metų jų gyvenimas bus toks pats arba geresnis nei buvo prieš penkerius metus. Tokie apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma pasaulio žmonių yra nusiteikę optimistiškai.
Šiuo metu optimistiškiausiai nusiteikusios šalys yra Airija, Brazilija, Danija ir Naujoji Zelandija, o pesimistiškiausiai – Zimbabvė, Egiptas, Haitis ir Bulgarija. Tokių demografinių faktorių, kaip amžius ir gyvenimo lygis, poveikis optimizmui pasirodė esąs nežymus.
Tikrasis optimizmas skatina žmogų veikti, ieškoti sprendimų, nepraleisti galimybių, kurti ir aktyviai siekti tikslo. Taigi optimizmas labiau prisideda prie asmeninės ir visuotinės gerovės nei pesimizmas ne todėl, kad optimistai šviesiai žiūri į gyvenimą, o todėl, kad su polėkiu kuria gyvenimą. Belieka patiems vis rasti energijos kurti ir džiaugtis gyvenimu.